Tau mano mieloji mama

Tau mano mieloji mama

Pirmasis žodis atminty nuaidi iš vaikystės.
Prisiminimai grįžta su didesne jėga,
Vos pagalvojus apie tai, kas tikra,
Kas amžina ir šventa – Motina, Mama.

Kas ašarą nuo skruosto švelniai braukė,
Parklupus tyliai guodė glėbyje.
Kas garsiai tarė: – Myliu Tave, vaike,
Kai skaudžiai kritom atradimų kelyje.

Prabėgo metai ir vaikai užaugo.
Plaukai Tavieji, Mama, puošės sidabru.
Nesikeitė tik tai, kas nuostabu ir tikra,
Tai meilė Tau ir padėka kartu.

Autorė: Žvilgsnis į Begalybę