Vaikai ant kalnelio

Gūsingas ir šaltas vėjas,
Skaudžiai gnaibo mums nosis.

Medžiai stovi jau visai nuogi,
Apsitaisę tik baltais sniego paltais.

Visur supustyti sniego kalnai
Riogso tarsi aukšti Himalajai.

Varvekliai kybo ant stogų,
Ir žiba tarsi deimantai.

Besiilsintys žvėrys snaudžia žiemos miegu,
Iki kol sugrįš pavasariniai vėjai.

Na, o smagūs vaikai nieko nepaisydami
Griebia rogutes ir bėga ant kalnelio.

Autorė: Birutė Sol