Kai snaigės krenta

kai-snaigės-krenta

Kai snaigės krenta

Kai snaigės krenta garsiai,
Žinokit, kad tai ne snaigės, o lietus.
Kai snaigės krenta tyliai,
Žinokit, kad tai vandens kristalai iš tiesų.

Ir kai danguj lietus ir snaigės susimaišo,
Žmogus taip šlapdribą žiemos metu vadina,
O kai žmogaus viduj jausmų daug susimaišo,
Tai jau ne snaigės, ne lietus, tai pats Žmogus.

Ir kai žmogus per lietų ir per sniegą eina,
Tai eina jis žiemos metu.
Ir kai jame jausmai taip susimaišę,
Tai žiemą primena jis iš tiesų.

Eil. autorė: Birutė Sol

X