Žvilgsnis į Begalybę

Žvilgsnis į Begalybę

Viskas, ko man reikia, tai lapo popieriaus ir kuo rašyti. Tada aš galiu apversti pasaulį aukštyn kojomis. ( Friedrich Nietzsche )

Šiandien, šiuose žodžiuose atrandu save. Rašyti man – tai pasaulį perteikti vidiniu matymu. Atiduoti dalelę savęs, mainais į neaprėpiamus kūrybos horizontus. O jausmas, kad kažkam tavasis žodis sukelia šypseną, sušildo ar įkvepia, galiausiai, padeda – tai pilnatvė.

Trumpai apie mane:

Rašyti pradėjau dar vaikystėje. Pirmieji eilėraščiai pažadino, turbūt, įgimtą rašytojos gyslelę; pradėjo skleistis tolimesnės kūrybos kryptys. Šiuo metu save apibūdinu įvairių tekstų rašytoja: nuo komercinių, publicistinių iki grožinės literatūros (pasaka/eilėraštis/proza ir kt.).

Pavadinimas…

Kasdien, diena iš dienos, mes žvelgiame į Begalybę. Tai – mes. Mes – tai ji. Visata, telpanti kiekvieno iš mūsų viduje, išreiškianti save per žmogų. Rašytinė kūryba tokia pat – Begalinė.