Gyvenimo vingiuos

Rytmečio aušroj nusišypsoki
Ir pabūk akimirką savoj širdy.
Mintimis ramiai vizualizuoki
Svajones, kurios Tavoj širdy.

O akis atmerkus į pasaulį,
Skrisk, it paukštis, kilk aukštai aukštai.
Prieš gyvenimo audras ir vėjus,
Stoki drąsiai ir priimki išdidžiai.

Vakaro tamsoj žvaigždėms sužimbant,
Žodžiai dėkingumo te aidės.
Ir širdies ramybė, tyliai mingant,
Į sapnus gražiausius palydės.

Autorė: Žvilgsnis į Begalybę