Jaunųjų kalba, skirta svečiams
Jaunųjų kalba, skirta svečiams
„Geriausi ir patys gražiausi dalykai pasaulyje nematomi ir negirdimi, bet jaučiami širdimi”.
Šiuos žodžius kažkada pasakė nematanti ir negirdinti moteris Helena Keller. Būdami visiškai sveiki mes dažnai tarsi prarandame regą ir klausą įsimylėję ir tampame vieno aukštai keliančio jausmo laimingais vergais.
Romantiškos akimirkos nuspalvina pasaulį visiškai naujomis spalvomis. Visgi…
Nors ir kaip to nenorėtume pripažinti, žinome, kad ateis akimirka, kada didžioji meilės euforija nuslūgs ir kasdienybės tėkmėje ne visada viskas atrodys spalvinga kaip dabar. Ir nors mes, jaunieji, šiandien nenorime tuo tikėti, bet įspėti ir įsiklausę į patarimus jau ilgai gyvenančių santuokoje, pažadame, jog tiek po kelerių, tiek po keliasdešimt metų galėsime jums papasakoti gražią meilės istoriją.
Joje bus visko – visokių dienų, emocijų, jausmų, įvykių, bet… Jūsų akivaizdoje sau ir visiems pažadame, jog visa, kas įvyks, lydės ne savanaudiška, o įkvepianti meilė, pasitikėjimas, tikėjimas ir įsiklausymas į tai, ką sunku kritinėmis akimirkomis išgirsti ir pamatyti, ką kartais taip sunku įžvelgti.
Mūsų šeima bus stipri, nes, jei fiziškai negalėjusi matyti ir girdėti moteris galėjo džiaugtis gyvenimu ir įkvėpti kitus, tai mudu – būtinai prisiminsime ir vis kartosime: „Geriausi ir patys gražiausi dalykai pasaulyje nematomi ir negirdimi, bet jaučiami širdimi”.
Ar girdite? Ne? Bet juk jaučiate – meilės dvasia šiandien apgaubusi mus visus. Jauskime ją ir švęskime mūsų meilės šventę.
PATARIMAS: Kalbą ne skaitykite, o sakykite. Jeigu nedrąsu, rankose turėkite atviruką su žodžiais. Juos rekomenduojame užsirašyti suskaidžius į prasmines dalis bei pasiryškinti (arba nuspalvinti) svarbius žodžius, kurių norėtumėte nepamiršti. Mūsų paryškinti žodžiai nebūtinai turi sutapti su Jūsų.
Autorė: Spalvotoji Plunksna