Rudens lygiadieniui

Ar bematai, Žmogau, kad šviesos mąžta,
Ar bejauti Tu sakralumą lygiadienio nakties,
Kuri mums primena apie gyvenimo Gausą,
Ką vasara paliko Žmoguje ir Žmogui – gausiai:
Nestokojo derliaus, atminty išliekančių dienų,
Kai Saulės kaitoje mes godžiai stabdėm laiką,
O visa kita buvo nebe taip svarbu…
Ar bematai, Žmogau, ateinančios Būties
šventumą… Ar priimsi į sielą užsukusį
tamsos paslaptingumą…

Teksto autorė: Žvilgsnis į begalybę
Atviruko autorė: Baltoji mūza