Atsiprašymai

«Esi vienintelė»

Gražiausi mandagumo žodžiai,
Sulauk dėkodamas,
Džiaukis gyvenimo diena,
Nes ištari „Esi vienintelė
Ir reikalinga visada“.
Jau elgesys pasikeitė,
Grįžti laimingas į namus,
Ištikimybės takeliu,
Baltų alyvų ir jazminų
Daug priskynęs,
Padovanosi širdies žiedą
Ir…

«Esi vienintelė»

Atsiprašyk nes ašaros skruostais nurieda

Atsiprašyk, nes ašaros skruostais nurieda,
Likimas dovanoja vilties žiedelius,
Prisiminimuose meilės sapnai suspindi,
Esi ir būsi man viltis.
Autorė: Raimonda Taškūnaitė

Ašaros skruostais nurieda

Amžinas laukimas Tavo širdyje

Amžinas laukimas
Tavo širdyje,
Paslaptingais žodžiais
Atsiprašau Tavęs.

Autorė: Raimonda Taškūnaitė

Amžinas laukimas Tavo širdyje

Atleidimo žodžiai kaip širdies banga

Atleidimo žodžiai
Kaip širdies banga,
Atplaukia pakrante,
Nes esi šalia.

Autorė: Raimonda Taškūnaitė

Atleidimo žodžiai kaip širdies banga

Paliesiu Tavo širdį

Paliesiu  Tavo širdį
Vienu tyliu žodžiu Gerbiu,
Nes atsiprašymai suspindi
Švelniu pavasarišku kuklumu.

Autorė Raimonda Taškūnaitė

Paliesiu Tavo širdį

Atsiprašau prie jūros kranto

Atsiprašau prie jūros kranto
Kai jūra ošia viltimi,
Nes čia suspindi širdies bangos,
Kukli meilė sugrįžta
Paliesdama Tavo mintis.

Autorė:…

Atsiprašau prie jūros kranto

Meilės žuvėdra patikėki tu

Meilės žuvėdra patikėk,
Mylėdama sugrįžk, vilties bangas paliesk,
Atleisk širdelei, nes laukia šviesi diena,
Prie balto beržo šnara lapai
Auksinio rudeniu…

Meilės žuvėdra patikėk

Lauki šiltos širdies

Atleidi pasiilgus,
Lauki šiltos širdies,
Nes atsiprašymai suspindi,
Laukimo atspindžiais.

Autorė: Raimonda Taškūnaitė

Lauki šiltos širdies

Šviesiais meilės žiedais

Gerberos sužydėjo,
Šviesiais meilės žiedais,
Tai ženklas, kad mylėsi,
Atleisi nuoširdžiai.

Autorė: Raimonda Taškūnaitė

Šviesiais meilės žiedais

Padovanoti pagarbą mielu žodžiu

Sulauksi mano  žodžių
Ir nuoširdžių žiedų,
Nes noriu atsiprašyti,
Padovanoti pagarbą mielu žodžiu.

Autorė: Raimdona Taškūnaitė

Padovanoti pagarbą mielu žodžiu

Sugrįžk prie vilties kranto

Širdis jau pasiilgo,
Mintyse Aš ir Tu,
Sugrįžk prie vilties kranto,
Atleisi širdimi.

Autorė: Raimonda Taškūnaitė

Sugrįžk prie vilties kranto

Atsiprašymai

Kai gerą širdį suspaudžia prisiminimai nuoširdūs atsiprašymai ateina iš kūrybinių gelmių. Mylimojo akyse suspindi trapios ašaros, vilties žodžiai paliečia dovanotas atsiprašymo kūrybos eiles ir surandami mieliausi žiedai žydintys gimtinės sode. Saulė sušildo baltus skruostus, darbščias rankas, ant pirštų deimantinis žiedelis pasilieka visada. Stipriai, stipriai apkabiname artimuosius – brolius, seseris ir laukiame kol išaus kitas stebuklingas rytas, nes vilties takai nuves žaliu mišku, upės krantu, čiulbės lakštingalos, skraidys vieversys, bitutės neš medų, pušų ir jūros ošimas bus nuostabus. Skambės puikūs kūriniai, atversta meilės knyga sukvies senus, naujus draugus.

Atsiprašymas eilėmis — tai didelė dovana, kuri sušildys vėl jausmus.

Kelsime prasmingus eiliuotus atsiprašymo tostus, linkėdami būti ištikimai kartu. Graži draugystės pradžia suspindės kaip atsiprašymo žiburys, santykiuose neliks duobių, nesigailėsite dėl nieko, visas situacijas išvengsite, nesikartos pykčių vaizdai, įžeidinėjimai ištirps kaip šaltas ledas, simpatijos bruožuose atrasite meniškas savo gysleles. Išrinkta balta lelijos spalva kaip šviesa pasitiks kiekvieną širdelę, aidintis žingsneliai kaip skambanti dainelė ištars trumpus atleidimo žodelius – ,,daugiau taip nebus‘‘. Gyvenimas šviesės, plauks debesėliai ir lynos atleidimo lietus, nes supratę savo klaidas, jų nekartosite. Skaičiuodami rudenio drėgnus lašelius paliksime meilės žieduose išsipildžiusias šviesias svajones. Žemę sušildys spinduliai, skruostai paraus nuo skubėjimo, nes netikėtai prie pravertų durų pamatysime stovinčią kukliai pasipuošusią mylimąją, geltonus plaukus papuoš raudonas kaspinėlis, prijuostė, vėl sulauksi skaniai paruošto maisto, buitis suspindės idealia tvarka, sutiks viską pradėti iš naujo, nes nori laimingo gyvenimo, supranta, kad atleisti žmogui kuris yra vertas jo – didžiausia dangaus dovana. Reikia susitikti prie čiurlenančio upelio, sulaukti tik tinkamo laiko, prisėsti šalia, pradėti pokalbį su šypsena veide. Su JO valia ir palaiminimu sukurs laimingą šeimą.
Dvasingas eiliuotas atsiprašymas atskleis vidinę šviesą, nuolankumo raktelis atrakins ilgesio duris, gerbsite vieni kitus surastus ir pakeltus nuo klevo lapelius objektyvumo raktelius, nes spalvingas ruduo atgaivins jausmus. Visada norėsite čia sugrįžti, nes lauks atsiprašymo du laipteliai – tai bendra ateitis. Pirmas laiptelis – atsakomybė už savo žingsnius. Jau būsite atsargus, prieš žingsnį pagalvosite. Antras laiptelis – neužgauti jausmai suspindės vaivorykštės spalvomis. Akys, širdis šypsosis, mylės, neieškos kitos, nes grožėsis dabartiniu vidiniu grožiu, kurios linki draugams gėrio, išskirtinės draugystės.
Tai bus pradžia su laiminga pabaiga iki senatvės, nes atplaukęs santarvės laivas iškels baltas bures, krante nardantys delfinai nusišypsos ir kvies pamatyti melsvas Baltijos bangas.